munduras

munduras
mundùras (rus. мyндиp, vok. Montur) sm. (2) kareivio (ar šiaip tarnautojo) uniforminis švarkas: Striukas brangus mano mundurėlis, šviečia dangų aukso giverėlis Kp. Siuvė tėvas man gunčelę, trumpą mundurėlį LTR(Drsk). Parbėgs žirgelis, parbėgs juodbėrelis, parneš muno mundurelį StnD25. Ak nusibodo man, tėveli, tie siauri mundurėliai ir aukšti kiverėliai Slk. | Jau paukščiukai susiskaitė, munduraičius pasikaišė LMD. | prk.: Duotum bulvių su mundurais (su lupynomis) ir su rūgusiu pienu Žmt.

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужно решить контрольную?

Look at other dictionaries:

  • munduras — mundùras dkt …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • apsegioti — apsegióti vksm. Òrdinais apsegiótas mundùras …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • mundiera — ×mundiera sf. (1) K, mundierà (2) NdŽ; R258, MŽ345 žr. munduras: Duos karalius mundierėlę, prie mundierai šviesią šoblę LB127. ^ Atein ponaitis raudona mundieraite Lkš …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • mundierius — ×mundiẽrius sm. (2) MitIV449 žr. munduras: Davė ploščių ir mundierių NS500. Uždės man kiverėlį, užvilks man mundierėlį NS507 …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • mundūra — ×mundūra sf. (1) KII68,190 žr. munduras …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”