- munduras
- mundùras (rus. мyндиp, vok. Montur) sm. (2) kareivio (ar šiaip tarnautojo) uniforminis švarkas: Striukas brangus mano mundurėlis, šviečia dangų aukso giverėlis Kp. Siuvė tėvas man gunčelę, trumpą mundurėlį LTR(Drsk). Parbėgs žirgelis, parbėgs juodbėrelis, parneš muno mundurelį StnD25. Ak nusibodo man, tėveli, tie siauri mundurėliai ir aukšti kiverėliai Slk. | Jau paukščiukai susiskaitė, munduraičius pasikaišė LMD. | prk.: Duotum bulvių su mundurais (su lupynomis) ir su rūgusiu pienu Žmt.
Dictionary of the Lithuanian Language.